Vieną kartą Alizavoje…

Seniai labai seniai, kai žmonės nei skaityti, nei rašyti nemokėjo, jų širdyse apsigyveno svajonė. Bet greitai jai čia pasidarė per ankšta ir ji išskrido į pasaulį. Keliaudama iš vienų lūpų į kitas, žmonių svajonė pavirto pasaka. Apie Saulę, Mėnulį, Žvaigždes ir Vėją. Apie Jėgą, Drąsą, Teisybę ir Melą. Apie visa, ką žmonės matė, apie ką galvojo, ko norėjo. Kaip stebuklingos paukštės skraido pasakos po platųjį pasaulį ir dovanoja žmonėms išmintį, džiaugsmą, grožį. Daug daug metų keliauja jos iš vienos žmonių kartos į kitą ir niekada nepasensta. „Pasaka – kartų tiltas“- taip vadinasi Alizavos pagrindinės mokyklos bendruomenės skaitymo skatinimo projektas, kurį iš dalies finansuoja Kultūros ministerija. Šio projekto dėka sulaukėme garsios menininkės Nomedos Marčėnaitės.

Kaip gimė knyga ,,Lėlė“

2012 metais Nomeda pradžiugino Lietuvos vaikus išleisdama knygą „Lėlė“. Knyga buvo įvertinta kaip reikšmingiausias Metų debiutas ir geriausia knyga mažiausiems skaitytojams, buvo nominuota „Metų knygos“ rinkimams.

Autorė pasakojo, kad šią istoriją parašė per pusantro mėnesio. Mergaitės istorija sukurta nusižiūrėjus į draugės dukrytę Norą, kuri vos ne kasdien keisdavo savo vardus. Mergaitė močiutės kluone suranda lėlę ir kyla jai didžiulis noras padėti vargšelei (kaip ir visiems vaikams, labai norisi kam nors padėti, o ypač už save silpnesniems). Tai paprastas, bet kartu ir labai žavus, vaikams suprantamas pasakojimas.

Iliustracijas autorė kūrė pusę metų. Viešnia vaizdingai pasakojo, kaip knygoje atsirado viena ar kita iliustracija. Už kai kurias dėkinga savo vaikams Ulai ir Titui ir, žinoma, Norai. Pasakojo, kaip jos vaikai visą vasarą rinko vabalus būsimoms iliustracijoms, kaip panaudoti tebuvo vos keli vabalėliai. Parodė nuostabią iš drugelių sukurtą gėlę. Pasakojo įdomią senovinės lovos nuotraukos istoriją.

Vieningai balsavus, kad būtina garsiai perskaityti skyrių apie laidotuves, Nomeda taip ir padarė. Labai vaizdingai ir išraiškingai autorė skaitė, kaip mergaitė laidojo surastą negyvą paukštelį. Žiūrovai klausėsi sustingę (kai kurie net išsižioję!) Autorė neslėpė: stengėsi, kad ši knyga vaikams būtų labai patraukli. Įdėjo netgi specialų puslapį, kurį galima išsikirpti ir aprengti lėlę gražiais popieriniais drabužėliais.

Po šitokio vaizdingo pristatymo knyga „Lėlė“ pasidarė tokia miela ir tokia geidžiama, kad bemat išsirikiavo eilutė norinčių ją įsigyti. Ir, žinoma, su pačios autorės raštišku palinkėjimu ją skaityti.

Nišų įvertinimas

Su Alizavos mokiniais

Alizavos mokyklos mokiniai, išsirinkę savo klasės pasaką, nišose sukūrė menines kompozicijas. Viešnia buvo paprašyta jas įvertinti.

Pirmąją vietą Nomeda davė aštuntokų iš popieriaus ir medžio sukurtai kompozicijai – „Lietuvių liaudies pasaka „Aukso obelėlė“. Meistrei patiko gražiai suderintos skirtingos medžiagos, kruopščiai padarytas medis, išradingi karpiniai. „ Profesionalu!“- paskelbė visiems. „ Labai įspūdinga“, – nuščiuvo prie didžiulio devintokų sukurto „Batuoto katino“. Trečioji vieta paskirta septintokų „Šarlotės voratinkliui“. Nomedai patiko ir pastelinis paršelis, ir pilkas nišos fonas, ir kruopščiai padarytas voratinklis. „Kompozicijos autoriams šiek tiek pritrūko bendro susitarimo, todėl ir vieta tik trečia“. Menininkė pagyrė pačius mažuosius, kad gražiai išnaudojo nišą ir sukūrė puikius nykštukus. Patiko gražūs antrokų ir trečiokų pagaminti „Trijų paršelių“ nameliai, ir medžiai. Tačiau patys paršeliai – per vienodi. Palankiai įvertinti ir gražus dangus, ir medžiai, ir baravykas, ir krūmas, ir puikūs kabantys grybai miškininkų būrelio nišoje „Grybų karas“. Rasta šiltų žodžių penktokų ir šeštokų išradingiems katinams („Rainiaus džiaugsmai ir rūpesčiai“). Viešnia padėkojo mokytojoms už išradingą mokyklos papuošimą, patarė suteikti vaikams daugiau laisvės, nenuslopinti savo idėjomis jų kūrybiškumo.

http://www.menobangos.lt/viena-karta-alizavoje/