Vaikai fantazavo su Nomeda Marčėnaite
„Ar žinai, kaip nulipdyti sraigės ūsus?“ – pritūpusi prie vaiko paklausė Nomeda Marčėnaitė. Į Šiaulius ji atvyko vykdydama socialinę-meninę iniciatyvą „Matau pasaulį kitaip“.
Į studiją susirinko vaikai iš Šiaulių Petro Avižonio regos centro, Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“. Su jais atvyko ir mokytojai.
Dailininkė kvietė pamėginti iš molio nulipdyti geriausią draugą.
„Jei norite, tai gali būti Karlsonas, įsivaizduojamas draugas, kačiukas, kiemo ar klasės draugas“, – žaidimo niuansus paaiškino menininkė.
Gavę po gabalą molio, pirštukais ėmė po gabalėlį, formavo savo fantazijos padiktuotą draugo vaizdą.
Prie kiekvieno vaiko prieinanti profesionali keramikė aiškino, kaip reikėtų imti molį, jį paminkyti, suteikti norimą formą.
N. Marčėnaitė apgailestauja, kad visi vaikai, būdami labai kūrybingi, talentingi, norintys ir galintys piešti, suaugę nustoja tai daryti.
Žmogus, abejojantis savo sugebėjimais, įsitikinusi menininkė, praranda savo kūrybiškumą.
„Visi vaikai 100 procentų piešia. Paklauskite suaugusiojo, ar jis piešia? Atsakys, kad tikrai nemoka. Mes tai „pateriojame“ eidami per gyvenimą, ir labai smarkiai prie to prisideda suaugusieji, kurie sako: tu nedaryk taip, netepliok, negražu. Taip sužlugdomi ir užslopinami talentai“, – įsitikinusi menininkė.
Nomeda dalyvaudama ne pirmoje tokioje iniciatyvoje džiaugiasi, jog ir mažiausias postūmis tokiems vaikams gali tapti didele galimybe.
Lipdydama, bendraudama su vaikais jaučia jų pažeidžiamumą, jautrumą, nori juos padrąsinti, paskatinti kurti.
„Vaikai iš globos namų lipdo dažniausiai šeimą. Neregintis vaikas pasikliauna reginčiojo pasakojimu, prašo apibūdinti, leisti apčiuopti daiktą, tada įsivaizduoja. Tai fantazijos pasaulis, kurį vaikai paleidžia per molį“, – sakė Nomeda.
Vaikų sukurti darbai bus diegiami keramikos žiedimo būdu. Rudenį Šiauliuose ketinama atidaryti šių darbų parodą. Lankytojams bus suteikta galimybė darbus pamatyti kitaip – rankomis. Neperregimose dėžėse bus patalpinti eksponatai, kuriuos bus galima tik liesti.
„Pamatykime pasaulį taip, kaip mato neregintys ar silpnai regintys vaikai. Ar mes sugebame suvokti daiktus jų nematydami, o tik liesdami? Tik įsėdęs į neįgaliojo vežimėlį ar užsidengęs akis supranti, kaip pasaulis nepritaikytas negalią turintiesiems“, – sakė N. Marčėnaitė.