GROŽIO DOSJĖ. N. MARČĖNAITĖ: NIEKADA NENORĖJAU BŪTI KAIP VISOS


Kai dailininkę, keramikę Nomedą Marčėnaitę (50 m.) pakviečiau pokalbio apie moters grožį, menininkė juokdamasi pasiūlė parodyti pasą. Tik kam jis moteriai, kurios laikas tarsi neliečia?

Sakoma, kad su namais elgiamės kaip su savo kūnu. Jei taip, tada N. Marčėnaitės namai ir studija sostinės senamiestyje atspindi be galo turiningą menininkės vidų. Čia dera įvairios spalvos, daugybė mielų smulkmenų, knygų, meno kūrinių ir labai mažai kremų indelių, buteliukų, dekoratyvinės kosmetikos. Dažai šioje nedidelėje mieloje studijoje naudojami tikrai ne veidui piešti – visai kitiems tikslams. Nomedą visaip provokavau išduoti, kokiomis priemonėmis puoselėja grožį. O ji vis: „Nieko ypatinga, nesureikšminu šito. Geriausia kosmetika – šypsena ir išmintis akyse.“

Vanduo. „Labai mėgstu vandenį. Mano ryto ritualas – kava ir vanduo. Kartais pirmiau vanduo, paskui kava, kartais atvirkščiai. Vandenį geriu iš čiaupo. Mėgstu šaltą. Kartais užsišaldau ir atitirpinu – pasigaminu tirpsmo vandens. Jis man labai skanus. Be saiko negeriu – mokslininkai pagaliau nustatė, kad tame kiekyje vandens, kurio per dieną išgeriame, galime ir nuskęsti (juokiasi). Nemanau, kad besaikis vandens gėrimas sustabdys senėjimo procesą.“

Kremai. „Nenaudoju jokių priemonių nuo senėjimo, nes netikiu jomis. Žmonėms reikia panacėjų, kuo nors tikėti, laukti stebuklo, ieškoti amžinos jaunystės eliksyro. Nori to ar nenori, amžius vis tiek pasigauna. Gražiausia, kas moteriai gali nutikti bėgant metams, yra sugebėjimas susigyventi su amžiumi. (Kaip tik tuo metu Nomedai paskambina mama.) Kasdien pasišnekėti su mama – štai kas man iš tikrųjų svarbu.“

Makiažas. „Makiažo, kosmetikos priemonių reikia kaip ir gražių drabužių, vidinės kultūros. Makiažu gali parodyti, kokia esi ir kokią save įsivaizduoji ar nori pateikti aplinkiniams, tačiau aš kosmetikos turiu labai

nedaug. Makiažo sočiai „atsivalgiau“ dirbdama televizijoje. Dabar net kreminę pudrą retai naudoju, nebent raudonai padažau lūpas ir paryškinu akis. Ypač gaila, kad jaunos mergaitės savo gražų skaistų veidą slepia po storu pudros sluoksniu. Nuo pat mažens skatiname jas manyti, jog yra netobulos, jog, užsitepusios makiažo, taps geresnės, gražesnės. Vyresnio amžiaus moterų bandymas užmaskuoti metus pudra irgi atrodo apgailėtinai, nes ji subėga į raukšles ir šias tik dar labiau paryškina. Imame drovėtis savo tikro veido, manome, kad esame netobulos, bet mes visos esame tobulos!“

Raudona. „Vienintelė man patinkanti lūpų dažų spalva yra ryškiai raudona. Šiuo metu naudoju „Chanel“ – „Rouge Allure“ (Nr. 97, „Incandescente“). Jis tobulas, nes raudona tikra – karmino, absoliučiai klasikinė spalva, vulgaris. Nagų raudoną renkuosi šiek tiek patamsintą, kraplako. Pasidažyti lūpas galiu be veidrodėlio. Dažus tepu šepetėliu – taip spalva tolygiau pasklinda.“

Antakiai. „Mano antakiai yra platūs. Ir aš niekada nieko jiems nedariau. Net kai buvo madingi išpešioti, šią madą ignoravau. Mąsčiau: jei mano antakiai yra tokie, jie – patys gražiausi. Nieko nedarau ir dabar, nes esu už individualų grožį. Nepatinka, kai žmonės tarsi nuimti nuo vienos pakabos. Niekada nenorėjau būti kaip visos.“

Aliejus. „Neseniai lankiausi Barselonoje. Nuo chloruoto vandens taip išsausėjo oda, kad nulėkiau į pirmą pasitaikiusią maisto prekių parduotuvę ir nusipirkau paties paprasčiausio kūno aliejaus. Ir ką? Gali nusipirkti brangiausių priemonių, bet poveikio taip ir nepajusti, o paprasčiausias aliejus gali padaryti tikrą stebuklą. Man aliejus yra pati geriausia priemonė veidui puoselėti. Perku patį paprasčiausią. Žinau, kad į tokį nebus prikimšta chemijos. Renkuosi labai intuityviai, pagal kvapą. Itin vertinu arganų aliejų. Kvepia mėšliuku, užtat natūralus.“

„Dažniausiai naudoju lūpų vazeliną, jei suskirsta lūpos, ir rankų kremą, nes nuo molio išsausėja rankų oda. Tik ir šių priemonių be reikalo neteplioju. Leidžiu organizmui pačiam tvarkytis, į jo veiklą nesikišu.“

„Rūpinuosi plaukais, bet galvą plaunu ne kasdien. Plaukai turi savybę patys šiek tiek valytis. Kasdien trenkami sausėja, tada ima gintis ir dar labiau riebaluotis. Niekada nedžiovinu džiovintuvu. Papurenu pirštais, ir viskas. Nenaudoju ir jokių kondicionierių, kaukių, tik išplaunu šampūnu.“

Apie natūralumą. „Organizmas – milžiniškas, protu nesuvokiamas fabrikas, atliekantis galybę procesų. Kai pradedi kištis į jo darbą, sutrinka visa veikla. Begalinis noras kuo dažniau praustis ir naudoti visokias priemones kenkia, nes taip elgdamiesi sukeliame disbakteriozę – sunaikiname ne tik blogas, bet ir geras bakterijas.“ Eksperimentai. „Kartą užsimaniau tapti blondine. Kai kirpėja eksperimentą įgyvendino, prieš akis išvydome vyrą, nusprendusį tapti moterimi (kvatoja). Šviesūs plaukai man klaikiai netiko! Man gražu ilgi, tik... kai juos nešioja kitos moterys. Pati paaugusius vis pradedu vyti, sukti į mazgą, prisisegu galybę segtukų, tad galva nuo tokio vielos kiekio zvimbia kaip kokia elektrinė (juokiasi). Kai nusikerpu, net galva prašviesėja. Sau labiausiai patinku trumpais plaukais. Tada jaučiuosi savimi. Turiu vienintelę kirpėją Olgą, ji kerpa ir rūpinasi mano plaukais jau kelis dešimtmečius. Tikra menininkė.“

Investicijos. „Geriausia investicija į save – tai geras maistas, gera nuotaika ir įsimylėjimo būsena. Svarbu dirbti mėgstamą darbą ir neprievartauti savęs, daryti tai, ką labiausiai nori ir mėgsti. Tai – geriausia kosmetika ir puikiausia dieta. Vidinė būsena yra geriausia investicija į grožį. Reikėtų labiau pasitikėti savo „fabriku“ ir labiau rūpintis savo vidiniu gyvenimu.“

Kvapai. „Kvapas man yra nežmoniškai svarbu. Mėgstu pasikvepinti netgi eidama miegoti. Darau tai tik dėl savęs. Man skaniausiai kvepia rozmarinai, pelėsis. O jeigu kas nors sukurtų šviežiai nupjauta žole dvelkiančius kvepalus, eilėje prie jų stovėčiau pirma. Neseniai „Visokių daiktų krautuvėlėje“ nupirkau Vytui (Nomedos širdies draugas Vytas Palavinskas – aut. past.) kvepalus. Vaikščiojau aplink tris dienas, nes taip nepaprastai jie man kvepėjo (juokiasi). Gero cigaro, viskio ir raudonmedžio jachtos derinys. Puiki dovana prisiekusiam buriuotojui (juokiasi). Vertinu kvapus, apie kuriuos galima kurti istorijas. Nemėgstu madingų aromatų. Žaviuosi idėja susikurti individualius kvepalus, todėl vieną dieną tikrai atsidursiu pas Aistį (Mickevičių, prekių ženklo „FUMparFUM“įkūrėją, – aut. past.). Man svarbu ir namų kvapas, ieškau kuo natūralesnių.

Maistas. „Žmogui duota valgyti, todėl visų medžiagų stengiuosi gauti su maistu, renkuosi kuo įvairesnį ir kokybiškesnį. Neklausau patarimų, ką reikia valgyti, o ko – ne. Valgau viską, ko noriu, nedaug ir su džiaugsmu. Maistu reikia mėgautis. Kartais užsinoriu kokio pyragaičio. Siuntu, kai konditerijos parduotuvėje mane „ramina“ sakydami, jog pyrage nėra jokių riebalų ir kalorijų. Juk aš atėjau kalorijų bombos! Mėgstu gaminti. Dažnai improvizuoju. Maistas man yra džiaugsmas, apie jį rašau ir feisbuke.“ Skaitymas. „Kalbėdama apie grožį, būtinai miniu ir knygas. Skaitymas, išsilavinimas, erudicija, žinios daro žmogų gražų. Knygos yra geriausias makiažo pagrindas.“ Sportas. „Kiekvieną šeštadienį žaidžiu tinklinį. Tai – šventa tradicija. Sportas padeda palaikyti formą. Esu komandinio sporto mėgėja.

Norėčiau dar pradėti lankyti ir kokias nors mankštas. Vis žvalgausi į jogą, bet esu tinginė ir nenoriu važinėti į užsiėmimus. Asanas norėčiau išmokti daryti namie. Kartą per savaitę su draugais dalyvaujame protų mūšiuose. Ir pabendraujame, ir smegenis pamankštiname. Proto mankšta man teikia labai daug džiaugsmo.“

Atsitiktinis įrašas
naujausi įrašai
archyvas
raktiniai žodžiai
sekite tinkluose
  • Facebook Basic Square
  • Twitter Basic Square
  • Google+ Basic Square