Nomeda Marčėnaitė buvusiame garaže įrengė gyvenamąją erdvę
Menininkė ir visuomenininkė Nomeda Marčėnaitė buvusiame garaže įrengė gyvenamąją erdvę. Jai apibūdinti tiktų šios moters vestų televizijos laidų pavadinimai: „Kitaip. Su Nomeda“ ir „Skanūs pokalbiai“.
Nomedos pastangas įvertino socialinių tinklų draugai, jie šmaikštavo, kad norinčiųjų taip pat pertvarkyti savo garažus dailininkei bus sunku atsiginti, tad dabar jau teks steigti bendrovę „Garažo virsmas“.
Trise, neskaitant Papajos „Vytas leido čia gyventi, tad ramiai, gražiai kuriuosi“, – apie dabartinį be skubos pertvarkomą būstą sako šeimininkė. Vilniaus senamiestyje esančiame kotedže, kuriame anksčiau buvo jos širdies draugo buriuotojo Vytauto Palavinsko biuras, moteris su jaunėliais vaikais – dvyliktokais Ula ir Titu – gyvena ketvirtus metus. Beje, neseniai draugiją papildė išraiškingų akių katė Papaja. Šią genetine liga sirgusią prieglaudos namų gyventoją veterinarai siūlė užmigdyti, Nomeda nesutiko, po operacijos katė neteko uodegos, tačiau tai, pasak šeimininkės, rusvajai gyventi netrukdo.
„Ji labai draugiška, prieraiši, pašaukta atbėga, toks katašunis“, – augintinę giria Nomeda. Papaja – naminė, į lauką nevaikšto, tačiau prie jūros ar į sodybą Trakų rajone su šeimininke važiuoja neprotestuodama įkyriu kniaukimu (tai katėms reta).
Virtuvė-dirbtuvė Namas, kuriame gyvena dailininkė, yra ne prie gatvės. Jo vidiniame kieme Nomeda užveisusi gėlių darželį, margaspalvės ir margalapės veši ir dideliuose šeimininkės nulipdytuose dekoratyviniuose vazonuose. Gėlės ant vazono apvado dera su pasodintomis gyvomis.
„Kai kaimynai pamatė vazonus, ėmė daugiau šypsotis, smagiau tapo. Labai dėl to džiaugiuosi“, – gerų emocijų neslepia keramikė. Beje, ji neigia nuomonę, kad keraminiai vazonai neatlaiko lietuviškų orų. Šiems Nomedos nulipdytiems – jau keliolika metų. Keraminiai menininkės vazonai atsparūs orų permainoms.
Garaže įrengtą patalpą pašnekovė vadina virtuve-dirbtuve, pritaikyta ir skaniems pokalbiams su artimaisiais, bičiuliais, ir rengiamiems puodelių dekoravimo kursams. Tai, kad patalpa nestandartinė, sienos nelygios, vamzdžiai atviri, menininkei visai nemaišo. Rekonstravus garažą, erdvė tapo gana šviesi, mat šviesa sklinda ne tik pro anksčiau buvusius nedidelius cokolinio aukšto langelius, bet ir pro įrengtą stiklinę vitriną su durimis į lauką. Pakeliami garažo vartai liko, juos galima nuleisti ir taip uždengti stiklinę vitriną, kai namuose nieko nėra ar, tarkim, naktį.
Kadangi patalpa santykinai nedidelė ir žemomis lubomis, Nomeda rinkosi šviesias spalvas. Šviesiai nudažytos ir betoninės grindys, jas dailininkė dekoravo medūzomis su žmogaus kojomis. „Svarsčiau piešti palmių lapus, bet nugalėjo medūzos“, – prisimena šeimininkė. Komponuoti puokštes, pasak menininkės, – dar viena jos kūrybos sritis. Kol kas ant palangės išrikiuoti keraminiai artišokai virs laikrodžio valandomis.
Daugumą baldų pagamino patikimas meistras – baldžius Jonas. Tarp baltų virtuvės spintelių šeimininkė įkomponavo didelį šaldiklį su pakeliamu dangčiu. „Kaip tai kam? Čia laikau dilgėlių sviestą, šaldytas uogas, kitas atsargas žiemai, esame pirkę ir net patys kieme doroję avį. Tiesa, daugiau to nekartosime, verčiau tegu augintojai mums mėsą supjausto“, – į klausimą, kam jai reikia tokio dydžio šaldiklio, atsako menininkė. Baltos tekstilės šviestuvai pritaikyti patalpai žemomis lubomis. O grindų medūzos nupieštos taip, tarsi judėtų
Nomeda pripažįsta gaminti mėgstanti nežmoniškai. Pasak šeimininkės, vienas mėgstamiausių šeimos patiekalų yra varške įdarytos troškintos paprikos, nors vaikai nėra vegetarai. Tikslaus šio patiekalo recepto pasakyti menininkė negalėtų, tačiau esmė tokia: įdarui reikia sumaišyti kelių rūšių varškę, pavyzdžiui, saldaus pieno ir sūroką brinzą. Mišinį papildo gražgarstėmis, kalendromis, špinatais ir kitomis žolėmis. Šių deda daug, nuo jų varškė nusidažo žaliai. Dar įmaišo smulkintų česnakų, įpila truputį aliejaus, įberia pipirų, Halės turguje pirktos Svanetijos druskos, pagardintos to krašto prieskoniais. Paprikas Nomeda troškina į puodą įpylusi nedaug vandens apie keturiasdešimt minučių.
Sieną virš dujinės viryklės Nomeda išklijavo pačios kurtomis keraminėmis plytelėmis su musėmis. „Jei turėčiau prekių ženklą, jo logotipas būtų musė. O pati gražiausia grafika – šešios musės kojytės, nes šios turi tiek sąnarėlių!“ – pasakoja dailininkė ir kvatoja prisiminusi, kad jos mėgstamiausia vaikystės knyga buvo „Bestuburių zoologija“. Virtuvę-dirbtuvę papuoš ir dar vienas Nomedos kūrinys, šis kol kas nebaigtas, – laikrodis, kurio valandas žymės žali, į artišokus panašūs keraminiai augalai. Juos dailininkė jau išdegė Panevėžyje esančioje keramikos įmonėje. Šios šeimininkai moteriai – kaip savi, tad čia gali dirbti paromis. Menininkė ruošiasi rudenį Vilniuje rengti savo keramikos darbų parodą „Ji labai bijojo mirties, nes neišdrįso gyventi“.
Nomeda sako, kad prie daiktų ir vietų neprisiriša: „Pakylu ir išeinu. Ir pradedu kurti naują gyvenimą naujoje vietoje.“ Pašnekovė svarsto, kad gebėjimą prie nieko neprisirišti ji veikiausiai paveldėjo: užėjus sovietams, močiutei Matildai, karininko žmonai, teko savo išpuoselėtus namus palikti kaip stovi. Tai, kad viskas kinta, primena ant dailininkės užsakymu pagamintos juodos nutrinamos lentos atsirandantis vis kitas piešinys. Mums pavyko pamatyti keramikės kreidele nupieštą „Mirtį dobilų pievoje“ su negyvu paukšteliu. Ir tuoj pat, nutrynusi jį, dailininkė juodame fone patupdo savo mėgstamą musę. Taurės su prisiminimais Nors Nomeda prie daiktų neprisiriša, bet įdomaus dizaino, turinčius savo istoriją vertina. Tokios, pasak pašnekovės, jos naujuose namuose yra įvairios balto ir spalvoto stiklo taurės. Šias, šeimininkės paprašytos, per gimtadienį po vieną sunešė draugės. Menininkė sako puikiai atsimenanti, kurią kuri atnešė, ir papasakoja mielą detalę – dvi neperskiriamos draugės nesusitarusios išrinko vienodas taures. Dar viena draugė į susibūrimą vėlavo ir laiko dovanai nupirkti neturėjo, bet be jos neliko – įsmukusi į netoliese Nomedos namų esančią vyninę papasakojo šeimininkui neturinti dovanos ir taurę gavo. Keramikė sako, kad tokios istorijos puošia kasdienybę, o daiktui suteikia papildomos vertės. Įrenginėti namus Nomedai – malonumas, nes energijos turi tiek, kad užtektų keliems žmonėms. „Štai vakar sodyboje išvaliau visus langus, nuravėjau gėlynus, o grįžusi į Vilnių dar važiavau žaisti tinklinio. Kita vertus, ėmiau mokytis tinginystės, jaučiuosi jai subrendusi“, – atvirauja menininkė. „Prie daiktų neprisirišu. Naujoje vietoje prisirenku naujų gražių“, – sako Nomeda
„Mėgstu atsirasti tarp protingų žmonių, nes būnant kartu norisi pasitempti. Mane žavi žinių ir išminties derinys. Tai tinka kalbant ir apie mylimąjį. Su juo turi būti ir įdomu kalbėtis, o Vytas – kaip tik toks. Galiu įsimylėti dėl gražaus, puikiai parašyto teksto, raštingumas man – vienas seksualiausių vyro bruožų. Kai keliavo jachta aplink pasaulį, godžiai gaudžiau jo trumpas ir šmaikščias rašytines istorijas, – pasakoja menininkė. – „Aš tavęs nusipelniau“, – sakau jam. „Ir aš tavęs“, – atsako Vytas.
Moteris priduria, kad pati, kai tik atrado galimybę lipdydama (kai akys ir rankos užimtos) per kompiuterį klausytis paskaitų ir dokumentinių filmų, vis dar neatsidžiaugia atrandamais žmonėmis – visų sričių kūrėjais, kurių nerodo jokia televizija. Citatos Įrenginėti namus Nomedai – malonumas, nes energijos turi tiek, kad užtektų keliems žmonėms. Nomeda rinkosi šviesias spalvas. Šviesiai nudažytos ir betoninės grindys, jas dailininkė dekoravo medūzomis su žmogaus kojomis. Kai kaimynai pamatė vazonus, pradėjo daugiau šypsotis. Pakylu ir išeinu. Ir pradedu kurti naują gyvenimą naujoje vietoje.
